STATYBA

Žmonės nuo seniausių laikų spendžia aprūpinimo šiluma problemas. Šilumos reikia būstui ir vandeniui šildyti, maistui ruošti, gydymui ir sveikatos profilaktikai. Visame pasaulyje eikvojamos didžiulės lėšos šilumai ir kitų rūšių energijai gaminti. Kasmet sudeginama šimtai milijonų tonų įvairaus kuro, užteršiama atmosfera, vandens telkiniai ir žemės paviršius – didėja kenksmingų medžiagų koncentracija. Drauge didėja šiluminis užterštumas, kyla vandens telkinių ir aplinkos temperatūra.. Energija brangsta. Mokslininkai pradėjo ieškoti efektyvesnio šiluminių-energetinių išteklių panaudojimo būdų. Buvo atkreiptas dėmesys į gamtoje vykstančius šiluminius procesus.

Viena arčiausiai prie idealo priartėjusių technologijų, padedančių taupyti ne tik lėšas, bet ir neatstatomus energetinius resursus, yra šilumos siurblių naudojimas. Bet nuo idealo visgi nukrypstama: visų pirma, instaliuojant sistemą, būtina lauke pakloti neužšąlančiu skysčiu užpildytą vamzdžių kontūrą, kuriam reikalingas tam tikras plotas. Antra, skysčio cirkuliacijai bei šilumos paėmimui iš jo užtikrinti reikalingas pats siurblys, dirbantis „šaldytuvo atvirkščiai“ principu ir naudojantis elektros energiją.